Įvairių odos darinių šalinimas moderniausiomis technologijomis
Naujausios 2022 m. inovacijos Jūsų odos grožiui bei sveikatai
Ką verta žinoti apie odos darinių šalinimą?
Žmonėms turintiems displastinių apgamų, rekomenduojama bent kartą per mėnesį juos apžiūrėti ir įvertinti pokyčius. Jei:
- Apgamas tapo asimetriškas;
- Apgamo kraštai tapo nelygūs, dantyti, tarsi įaugę į aplinkinę odą;
- Jei pakito apgamo spalva;
- Jei apgamas sumažėjo ar padidėjo;
- Jei pradėjo niežėti, kraujuoti.
Pastebėjus bet kokius pakitimus, būtina apsilankyti pas gydytoją dermatologą tolimesniam įvertinimui.
Įprasta girdėti, kad lazeriu atliekamas apgamų šalinimas nuo veido ar nuo bet kurios kūno vietos. Tačiau lazeriu galima šalinti ne tik apgamus, bet ir papilomas, karpas, kandilomas, seborėjinę keratozę bei kitus odos darinius.
REVÙ CLINIC naudojame galingus ir modernius Er:YAG bei CO2 lazerius apgamų bei kitų odos darinių šalinimui. Mūsų specialistai, derindami skirtingas modernias technologijas, gali kiekvienam klientui pasiūlyti individualius sprendimus. Pavyzdžiui, mažiems odos dariniams delikačiose kūno vietose, kur reikia preciziškumo ir minimalios randų rizikos, taikomas Er:YAG lazeris. Tuo tarpu, didesniems, gilesniems odos dariniams, kur aktualus geras kraujavimo stabdymas – galima rinktis CO2 technologiją.
Klinikoje taip pat gali būti atliekama ir elektrokoaguliacija, kurios metu naudojamas specialus prietaisas – elektrokoaguliatorius. Šiuo atveju apgamas tarsi „išpjaunamas elektriniu peiliuku“. Kaip ir lazerinio gydymo ar chirurginės intervencijos metu, naudojamas vietinis nuskausminimas. Privalumas tas, jog po šios procedūros nereikia odos siūti – elektros iškrova koaguliuoja kraujagysles ir sustabdo kraujavimą.
Neišsigąskite, jei po odos darinio šalinimo atsirado lokalus patinimas, paraudimas, lokalūs skausmai, nežymus pakraujavimas, tai dažniausiai praeina per kelias dienas. Tam, kad būtų užtikrintas procedūros efektyvumas ir saugumas, būtinai laikykitės gydytojų rekomendacijų.
Odos priežiūra po procedūros yra itin svarbi viso gydymo dalis, nes tai nulemia procedūros efektyvumą, komplikacijų pasireiškimo riziką. Norėdami, kad maksimaliai džiaugtumėtės šios procedūros rezultatais, siūlome laikytis šių rekomendacijų:
- Gydytos vietos nešlapinti 12-24 val.;
- Keičiant tvarstį žaizdą valyti antiseptiku ir tepti dermatologo nurodytą gydomąjį preparatą;
- Nekasyti, nelupinėti susidariusių šašų;
- Savaitę po procedūros nerekomenduojama maudytis vonioje, vandens telkinyje, baseine, naudotis saunomis ir pirtimis;
- 4-8 savaites zoną būtina saugoti nuo UV spindulių, todėl aktyviai nesideginkite soliariume ar saulėje, esant reikalui, kas 2-3 valandas tepkite apsauginį kremą SPF50;
- Jei pastebite, kad žaizda kelia vis didėjantį diskomfortą ir kurį laiką negyja, būtinai kreipkitės į kliniką, kad galėtume suteikti papildomą gydymą ir išvengti komplikacijų.
Apgamo šalinimo būdą parenka gydytojas dermatologas, priklausomai nuo jo vietos, dydžio, išvaizdos, individualių organizmo savybių. Dažniausi būdai – tai:
- Chirurginis apgamo pašalinimas – šis būdas yra aukso standartas apgamų šalinime, nes išsaugoma apgamo struktūra, kurią galima ištirti histologiškai. Be to, šiuo būdu galima patikimai pašalinti net gilesnius apgamo sluoksnius. Deja, pašalinus apgamą chirurgiškai, gali likti randelis.
- Apgamų šalinimas lazeriu – šis būdas pasirenkamas atidžiai įvertinus apgamą. Efektas geresnis, kai šalinami paviršiniai, maži apgamai. Po apgamų šalinimo lazeriu mažesnė randų tikimybė, tačiau šis būdas ne visada tinka displastinių apgamų gydymui.
- Elektrokoaguliacija – kai apgamas suardomas „elektriniu peiliuku“.
Registruokitės pas mūsų profesionalius dermatologus, kurie įvertins Jūsų apgamą ir parinks tinkamiausią gydymą.
Apgamai skirstomi į tokius pagrindinius tipus:
- Paprastieji arba tipiniai apgamai – vienodos spalvos, dažniausiai apvalūs, lygiais kraštais. Gali būti neiškilę arba iškilę virš odos paviršiaus. Dažniausiai paprastieji apgamai atsiranda paauglystėje. Apgamų atsiradimą sąlygoja genetinis polinkis, pigmento ypatumai bei ultravioletinė spinduliuotė (svarbiausias faktorius). Toks apgamas nebus didesnis nei 6 mm., jo spalvos diapazonas – nuo šviesiai rusvos iki juodos.
- Displastiniai arba atipiniai apgamai – tai gėrybiniai apgamai, tačiau jų išvaizda skiriasi nuo paprastųjų apgamų. Dažniausiai displastiniai apgamai būna didesni nei 5 mm., nelygiais kraštais, jie pasižymi ir spalvos bei paviršiaus netolygumais. Žmonėms, turintiems displastinių apgamų, melanomos tikimybė didesnė, ypač tiems, kurių giminėje jau buvo melanomos atvejų. Padidėjusi melanomos rizika ir tiems, kurie turi daugiau nei 50 paprastųjų apgamų. Displastiniai apgamai taip pat atsiranda dažniau odos vietose, kuriose dažna saulės ekspozicija.
- Kiti apgamai, kurie taip pat turi padidėjusią transformacijos į melanomą riziką: mėlynasis, Oto apgamai, Dubreuilh melanozė, gigantinis pigmentinis apgamas.
- Yra ir apgamų rūšių, kurie nelinkę supiktybėti: Halo, fibroepitelinis apgamas, papilomatozinis apgamas, Mongoliškoji dėmė, verukozinis apgamas.
Apgamo rūšį ir polinkį supiktybėti nustato gydytojas dermatologas, apžiūrėjęs apgamą ir ištyręs dermatoskopu.
Apgamai būna įgimti ir įgyti. Įgimti apgamai pastebimi tik gimus, tuo tarpu įgyti atsiranda gyvenimo eigoje.
Turite klausimų?
Užpildykite formą ir mes atsakysime į Jūsų klausimus. Norite registruotis? Spauskite šią nuorodą.
Arba skambinkite telefonu: