Pradėję rūpintis sveikata, dažnai pirmiausia dėmesį atkreipiame į kraujo tyrimus, vizitą pas šeimos gydytoją ir/ar ginekologą. Tačiau didžioji dalis klientų visai pamiršta savo odos sveikatą arba ją supranta tik kaip sveikai atrodantį veidą be spuogų ir gerą kremą. Tačiau šįkart ne apie tai. Pakalbėkime plačiau apie viso kūno odą ir apgamus.
Turbūt nėra žmogaus, ant kurio odos nebūtų nei vieno apgamo, pigmentinės dėmės ar kitokio darinio. Nors ir skirtingų formų, spalvų bei dydžių, dauguma apgamų yra visiškai nekenksmingi. Dalis jų odą puošia nuo pat gimimo, dalis formuojasi per visą gyvenimą, ypač paauglystėje, nėštumo metu, per menopauzę, kuomet organizme siaučia hormonai. Apgamas formuojasi, kuomet tam tikros odos ląstelės – melanocitai – „susiburia“ vienoje vietoje, užuot pasiskirstę po visą odą. Savaime šis procesas nieko blogo nežada, tačiau į kai kuriuos požymius svarbu atkreipti dėmesį kuo anksčiau.
Kada sunerimti?
Visiškai normalu, kad per gyvenimą vieni apgamai gali išnykti savaime, taip pat atsirasti nauji. Tačiau turimus apgamus svarbu reguliariai pasitikrinti pas gydytoją dermatologą ir sekti patiems. Idealiu atveju apgamas turėtų nekisti – tai indikuoja, jog jis sveikas. O kaip atskirti, jog galbūt tai – piktybiniai apgamai?
- asimetrija – darinio forma netaisyklingai, viena pusė atrodo visai kitaip, nei kita;
- nelygūs kraštai – netaisyklingos, išraižytos, iškandžiotos formos perimetras;
- spalva – apgamai gali būti įvairių spalvų, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, ar ta spalva pasiskirsčiusi tolygiai per darinį, ar su laiku ji nekinta;
- dydis – pats apgamo dydis nėra tiek svarbus, kiek svarbu jo pokytis. Jei darinys plečiasi ir didėja – laikas vizitui pas dermatologą;
- bet kokie pasikeitimai – stebėkite odos darinio formą, spalvą, dydį, iškilumą bei netipinius pasikeitimus, kaip, pavyzdžiui, niežėjimas, kraujavimas.
Jei nors vieną iš šių punktų galite pritaikyti savo odos dariniams, nedelsiant aplankykite apžiūroje pas dermatologą, nes tikrai nebūtina, jog piktybiniai apgamai turėtų visus iki vieno simptomų, kai kuriais atvejais melanomos simptomai išduodami ir nedidelių pokyčių.
Melanoma
Melanoma susiformuoja įvykus tam tikriems pokyčiams melanocitų DNR, kuomet jie pradeda nekontroliuojamai augti ir suformuoja vėžinių ląstelių sankaupą. Šis vėžinis susirgimas yra labiau būdingas žmonėms, turintiems labai daug apgamų (daugiau nei 50), itin šviesią odą, patyrusiems stiprų nudegimą saulėje ar dažnai gaunant UV spindulių. Natūralu, nuo šių rizikos faktorių apsisaugoti galima vengiant tiesioginių saulės spindulių tiek lauke, tiek soliariume, naudojant kremą nuo saulės su stipria SPF apsauga, nuogą odą pridengiant rūbais bei paprasčiausiai stebint savo odą, pokyčius joje.
Melanomos gydymas
Reguliariai tikrinant odos darinius, didelė tikimybė, jog jų pokyčius pastebėsite anksti, todėl gydymas bus paprastas ir greitas – apgamų šalinimas. Šį metodą galbūt būtų tiksliau įvardinti ne gydymu, o prevencija. Priklausomai nuo apgamo vietos, dydžio ir būklės, jis gali būti šalinamas lazeriu, elektrokoaguliatoriumi ar chirurginiu būdu. Pastaruoju metodu pašalinus darinį, jis gali būti toliau tiriamas laboratorijoje, siekiant galutinai įvertinti, ar apgamas piktybinis. Praleidus ankstyvas melanomos stadijas, lygiai taip pat kaip ir kitų onkologinių ligų atveju, gydymas sudėtingėja, gali prireikti sudėtingų operacijų, chemoterapijos ar kitų metodų.
–
Nors melanomos išvengti pavyksta ne visada, tačiau prevencija užsiimti yra tikrai naudinga. Neignoruokite odos darinių ir jų pokyčių, o juos pastebėję skubiai apsilankykite pas gydytoją dermatologą, kur galbūt bus atliekama tik apžiūra, gal bus reikalingas apgamų šalinimas, bet tai tikrai geriau, nei sudėtinga onkologinė kelionė po uždelsto vizito.