Renkantis kremą nuo saulės svarbu atkreipti dėmesį į tris esminius punktus – filtro tipą, šalia „SPF“ minimą skaičių ir spindulių tipus, nuo kurių kremas apsaugos odą. Visus šiuos punktus aptarkime atskirai.
Nuo ko apsaugo SPF?
Trumpas ir greitas atsakymas į šį klausimą – nuo saulės žalos odai. Tačiau čia reikėtų stabtelti ir pasigilinti, nuo kokių spindulių konkrečiai turėtų apsaugoti SPF. Kremo nuo saulės tikslas – apsaugoti odą nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių, kurie plika akimi žmogui nėra matomi, tačiau gali pažeisti odos ląstelių DNR ir net sukelti odos vėžį. Kenksmingi ultravioletiniai spinduliai yra 2 tipų:
- UVB spinduliai yra pagrindinė odos nudegimo saulėje ir odos vėžio atsiradimo priežastis.
- UVA spinduliai skverbiasi giliau į odą, kaip ir UVB prisideda prie odos vėžio rizikos, tačiau kartu yra atsakingi už priešlaikinį odos senėjimą ir raukšlių formavimąsi.
Kai kurių šaltinių duomenimis, saulės šviesoje yra maždaug 500 kartų daugiau UVA spindulių nei UVB spindulių, tad, renkantis kremą nuo saulės, odą svarbu apsaugoti nuo šių abiejų UV spindulių tipų.
Ar SPF50 visada geriau nei SPF30?
SPF skaičius nurodo, kiek laiko prireiks, kad teisingai naudojant priemonę nuo saulės oda nudegtų, lyginant su atveju, kai nėra naudojama jokia apsauga nuo saulės. Paprasčiau tariant, naudojant SPF50, saulėje galėtumėte išbūti net 50 kartų ilgiau be nudegimo nei deginantis be kremo. Mokslinių tyrimų duomenimis, SPF30 praleidžia apie 3% UVB spindulių, kuomet SPF50 – apie 2%. Nors iš pažiūros skirtumas ir nėra labai didelis, tačiau SPF30 praleidžia net 50% daugiau UV spindulių į odą. Tad ideliu atveju, kuo didesnis skaičius prirašytas, tuo geresnė apsauga nuo saulės pažaidos odai.
Tačiau kodėl sakome idealiu atveju? Iš savo ir klientų praktikos dažnai matome, kad pasirenkant produktus su labai aukšta SPF apsauga žmonės linkę pajusti didesnį saugumą nei reikėtų ir saulėje išbūna gerokai ilgiau, vengia ieškoti pavėsio ar pridengti kūną rūbais, galvos apdangalais. Žinoma, visa tai be pakartotinio pasitepimo kremu kas kelias valandas. Taigi, galiausiai patiriama vis tiek nemaža UV spinduliuotės žala.
Taigi, įvairūs pasaulio ekspertai rekomenduoja rinktis vandeniui atsparius, plataus spektro kremus nuo saulės su mažiausiai SPF30 apsauga. Nepaisant skaičiaus dydžio, laiką leidžiant lauke svarbu pakartotinai apsaugoti odą kas maždaug 2 valandas arba iškart po buvimo vandenyje ar aktyvaus sporto, kuomet stipriai prakaituojama. Žinoma, turint papildomų rizikos faktorių (įvairios odos ligos, odos vėžio istorija ar kitos būklės), nereikėtų visų vilčių sudėti vien į kremą nuo saulės – tokiais atvejais papildoma apsauga rūbais, dienos laiko planavimu ir tiesiog vengimu tiesioginių saulės spindulių yra nepamainoma!
Cheminis ar mineralinis filtras?
Įprastai kremuose nuo saulės sutinkami 2 tipų filtrai: cheminiai arba mineraliniai. Jų abiejų tikslas – apsaugoti odą nuo kenksmingų saulės spindulių, tačiau šį tikslą jie pasiekia šiek tiek skirtingai.
Iš esmės cheminiai filtrai veikia kaip kempinė ir sugeria UV spindulius šiems prisilietus prie odos. Natūralu, tokie spinduliai odai kenkia žymiai mažiau. Tačiau vien iš pavadinimo galima suprasti, kad ekspertų nuomonės dėl cheminių filtrų gali būti prieštaringos: dėl cheminės bazės tokie gaminiai gali kimšti poras, sukelti odos problemų (ypač riebios odos savininkams). Taip pat yra nuomonių, kad kadangi cheminiai filtrai UV spindulių neatspindi, o tik sugeria, jie leidžia odoje veikti laisviesiems radikalams – kas pagreitina senėjimo procesus.
Dažniausiai naudojami cheminiai UV filtrai yra oktilkrilenas, avobenzonas, oksibenzonas ir homosalatas. Triazinai ir triazonai taip pat yra dar viena populiari cheminių filtrų grupė, naudojama Europos apsaugos nuo saulės priemonėse. Dėl savo veikimo mechanizmo, apsauginį kremą nuo saulės su cheminiu filtru svarbu naudoti bent 20 minučių iki išėjimo į saulę, nes jiems reikia laiko įsigerti ir pasiruošti darbui.
Tuo tarpu mineraliniai filtrai yra skirti blokuoti UV spindulius. Tokie kremai neįsigeria į odą, o ant jos nusėda ir jos paviršiuje suformuoja apsauginį sluoksnį, atspindintį spindulius. Kadangi jiems nereikia įsigerti, apsaugą nuo saulės jie sukuria vos tik užtepti. Kita vertus, šie kremai įprastai yra tirštesnės konsistencijos, o ant odos dažnai palieka baltas dėmes, o ir tepti juos rekomenduojama dažniau dėl to, nes užsiimant kasdiene veikla juos gana paprasta nuvalyti. Akivaizdu, nuvalius apsauginį sluoksnį odos daugiau niekas nebesaugo nuo kenksmingų UV spindulių. Mineralinės sudėties kremuose nuo saulės įprastai naudojami cinko oksido arba titano oksido filtrai, apsaugantys tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių.
–
Apibendrinant galima pasvarstyti, kad klausimas „kurį SPF geriau rinktis“ gal ir nėra visai tikslingas, o vietoje to reikėtų pagalvoti, kaip geriausiai galėtume apsaugoti odą, atsižvelgiant ir į savo kasdienius įpročius bei veiklas. Teisingas atsakymas būtų nepasikliauti vien skaičiumi ant kremo nuo saulės buteliuko, nes nėra vieno magiško kremo tobulai apsaugančio odą nuo nudegimų. Na o karštos vasaros padarinius įvertinti bei požymius pašalinti padės nebent kvalifikuotas gydytojas dermatologas – nepamirškite reguliariai pasitikrinti apgamus, kitus odos darinius ar pasikonsultuoti neraminančiais odos klausimais!